Laimėta byla dėl teisės streikuoti įgyvendinimo

byla-teismas-teisingumas-teise-nusikaltimas-nuosprendis-teisejai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-03-28 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-170/2014 tenkino UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, Naujosios profesinės sąjungos, atstovaujamų advokatės Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės, kasacinį skundą dėl teisės streikuoti įgyvendinimo.

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal įmonėje galiojančias kolektyvines sutartis UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojai slaptu balsavimu 2012-11-14 paskelbė įspėjamąjį streiką.

viesasis-transportas

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ginčydamas darbuotojų priimtus sprendimus skelbti streiką kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-13 ieškinį tenkino ir pripažino streiką neteisėtu. Vilniaus apygardos teismas pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naikindamas žemesnių instancijų teismų sprendimus ir atmesdamas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ieškinį išaiškino, kas laikytina įmonėje galiojančios kolektyvinės sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu, t. y. darbdavio padarytais pažeidimais, dėl kurių darbuotojams gali kilti teisė streikuoti: „Kolektyviniai ginčai apima atvejus, kylančius iš darbuotojų ir darbdavio nesutarimų dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio pažeidžiami darbuotojų interesai. Kolektyvinės sutarties nevykdymu laikytini atvejai, kai darbdavys visiškai nevykdo kolektyvinės sutarties arba esminių jos nuostatų, o netinkamu vykdymu – atvejai, kai darbdavys vykdo sutartį, bet tai daro netinkamai, t. y. vykdo tik kokią nors dalį sutarties nuostatų. Dėl to atvejai, kai netinkamai vykdomos kolektyvinės sutartys ir taip pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės, t. y. kai laikomasi ne visų sutarties nuostatų, nepatenka į DK 78 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribojimo skelbti streiką sritį.“ Taigi, pasak kasacinio teismo, teisė streikuoti kyla tiek iš visiško kolektyvinės sutarties ar jos esminių nuostatų nevykdymo, tiek iš dalies kolektyvinės sutarties nuostatų nevykdymo.

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kas laikytina sąžiningomis derybomis, kurios yra esminis pagrindas siekiant tinkamai įvykdyti įstatyme nustatytas procedūras streiko paskelbimui: „Derybos – tai šalių interesų gynimo būdas, abipusių susitarimų (nuolaidų) būdu siekiant surasti abiem šalims priimtiną sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad šalys derybose nepriėmė abi šalis tenkinančio sprendimo, savaime nereiškia nesąžiningų derybų. Kolektyvinių derybų sąžiningumo principas reiškia stengimąsi pasiekti susitarimą, dorą ir konstruktyvų elgesį vedant derybas, nepateisinamo derybų vilkinimo vengimą ir abipusį prisiimtų įsipareigojimų gerbimą, sąžiningai atsižvelgiant į derybų rezultatus.“ Taigi vien faktas, kad šalys nepasiekė kompromiso nereiškia, kad jos derėjosi nesąžiningai, svarbiausia, kad abi šalys įdėjo visas nuo jų priklausančias pastangas, kad kompromisas būtų pasiektas.

Pažymėtina ir tai, kad vėlesnis šalių pasiektas susitarimas, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kolektyviniame ginče nėra pagrindas konstatuoti, kad šalys derybose elgėsi nesąžiningai ir kad dėl to streikas tampa neteisėtu: „Faktas apie vėliau šalių pasiektą ir pasirašytą susitarimą (nors ginčas dėl nutrūkusių derybų ir paskelbto streiko teisėtumo nagrinėjamas teisme) savaime nevertintinas kaip nesąžiningas derybas nutraukusių asmenų elgesys, nes derybos yra dinamiškas procesas – net ir nutraukus derybas ir surašius nesutarimų protokolą, skelbiamu streiku darbdavys skatinamas atnaujinti kolektyvines derybas, kad jis pateiktų palankesnį darbuotojams pasiūlymą. Taigi aplinkybė, kad, net ir deryboms pasibaigus nesutarimų protokolu ir darbuotojams paskelbus streiką, darbuotojai ir darbdavys vis dėlto susitaria ir šiuo susitarimu padaromos didesnės nuolaidos, nei šalių siūlyta derybų metu, negali būti pagrindas konstatuoti, jog visi ankstesni darbuotojų reikalavimai buvo neteisėti, o elgesys nesąžiningas“.