Romus ir kitų tautybių žmones diskriminuojantiems verslininkams – rimti įspėjimo signalai. Pirmadienį Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs 31 metų romų tautybės Saichos Marcinkevič ieškinį, paskelbė, kad moteris į indų plovėjos darbą nebuvo priimta ją atvirai ir tiesiogiai diskriminuojant dėl etninės kilmės.
Už tai sostinės bendrovė „Disona“, kuriai priklauso Vingio parke esanti kavinė „Lakštingala“, romei privalės sumokėti beveik 3 tūkst. litų.
„Man pinigai nebuvo svarbūs, – teismo sprendimu negalėjo atsidžiaugti S. Marcinkevič. – Tikiuosi, kad po šio teismo mano tauta galės rasti darbą. Tai įrodymas mums visiems, kad galime eiti į priekį“.
Teisėjos Rimos Bražinskienės paskelbtas sprendimas – pirmasis Lietuvos istorijoje, kai teisme pavyko įrodyti, kad kitos etninės kilmės žmogus buvo diskriminuojamas.
„Manau, kad šis teismo sprendimas diskriminacijos aukoms bus geras akstinas kreiptis į teismą“, – po teismo sakė Lygių teisių ir galimybių kontrolierės patarėja Danguolė Grigolovičienė.
„Svarbiausia, kad pavyko įrodyti diskriminacijos faktą ir kad teismas jį nustatė“, – teigė S. Marcinkevič interesams teisme atstovavusi advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė.
Verslininkai neigė diskriminavę
Vilniaus miesto antrojo teismo sprendimas – negalutinis, bylą pralaimėjusi bendrovė „Disona“ jį dar galės apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Ar verslininkai rašys skundą, kol kas neaišku – sprendimo į teismą jie neatvyko išklausyti.
S. Marcinkevič pažeminusios bendrovės prašė prisiteisti 20 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, romei priteisė 2 tūkst. Lt neturtinei žalai bei 864,98 Lt – negautą atlyginimą.
Vilniaus romų tabore gyvenančios keturių mažamečių vaikų motinos S. Marcinkevič istorija sudomino Žmogaus teisių stebėjimo institutą bei Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigą.
Bendrovė „Disona“, kuriai priklauso Vingio parke esanti kavinė „Lakštingala“ teisme nepripažino S. Marcinkevič ieškinyje išdėstytų argumentų ir neigė bet kokią diskriminaciją dėl tautybės.
„Bendrovė „Disona“ niekada nediskriminavo kitų tautybių asmenų, – DELFI yra sakęs bendrovei atstovaujantis advokatas M. Balevičius. – Bendrovė į bylą yra pateikusi duomenis, kad joje dirba 28 procentai ne lietuvių tautybės asmenų. Manau, kad vien šis faktas parodo, jog iš piršto laužtas ieškinys dėl diskriminacijos“.
Pasidomėjo, ar gyvena tabore
S. Marcinkevič istorija Romų visuomenės centras susidomėjo, kai moteris paprašė tarpininkauti ieškant darbo. Darbo biržoje užsiregistravusi moteris buvo nuvykusi pas kelis rekomenduotus darbdavius, tačiau visose įstaigose jai buvo atsakyta neigiamai.
Apie galimus pažeidimus buvo informuotas Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kurio specialistai nusprendė taikyti pasaulyje praktikuojamą testavimo modelį – į darbą siūlančią bendrovę nusiųsti romų ir tradicinės tautybės asmenis.
Iš Darbo biržos gavusi pranešimą, jog sostinės bendrovei „Disona“ reikalinga indų plovėja, S. Marcinkevič praėjusių metų lapkričio 6-ąją telefonu susisiekė su būsimais darbdaviais. Šie moterį pakvietė atvykti į biurą – romė netrukus jame pasirodė.
„Kai tik atėjau, mane apžiūrėjo nuo galvos iki kojų“, – DELFI yra pasakojusi S. Marcinkevič. Pasak jos, „Disonos“ darbuotoja iš karto pasidomėjo, ar ši negyvena tabore, o kai išgirdo teigiamą atsakymą, iš karto atkirto, kad jau nėra laisvų vietų.
„Pažiūrėk, ji dar lietuviškai išmoko kalbėti“, – romės teigimu, pašiepė viena biuro darbuotojų.
Įdarbinimui pasipriešino visas kolektyvas
Kadangi S. Marcinkevič buvo atsakyta neigiamai, Žmogaus teisių stebėjimo instituto darbuotojai iš karto kreipėsi į antstolį ir paprašė užfiksuoti galimą pažeidimą. Netrukus su kavinės darbuotojais telefonu susisiekę antstolių kontoros darbuotojai užfiksavo, kad bendrovė „Disona“ dar ieško indų plovėjos.
„Darbdaviai net nesidomėjo, kas tokia esu, o sprendimą priėmė vos tik į mane pažvelgę“, – S. Marcinkevič įsitikinusi, kad darbo kavinėje negavo tik todėl, kad yra romė.
Moteris teigė vėliau ėjusi į kitas bendroves, tačiau jose iš anksto ant durų buvo pakabintas užrašas, jog darbuotojai jau nereikalingi. Vienos bendrovės direktorius S. Marcinkevič žadėjo priimti į darbą, tačiau kai nurodytu laiku atvyko į darbą, sužinojo, kad tokiam bendrovės vadovo sprendimui pasipriešino visas kolektyvas.
„Jie direktoriui iškėlė ultimatumą – arba mes dirbame be čigonės, arba visi išeiname“, – apmaudo neslėpė romė.
Po maždaug mėnesį trukusių paieškų S. Marcinkevič pavyko įsidarbinti prekybos tinklui „Rimi Lietuva“ priklausančioje maisto prekių parduotuvėje.
Sprendimą priima pagal odos spalvą
„Tai nėra vieno žmogaus, tai – sisteminga problema, – DELFI yra sakiusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė. – Kai Romų visuomenės centras mus informavo apie romams kylančias problemas, kalbėjomės ne su viena moterimi. Visos jos sakė, kad darbo negauna, nors turi rekomendacijas. Moterys neslėpė, kad joms nepavyksta įsidarbinti tik todėl, kad jos yra romės“.
Pasak J. Samuolytės, romų finansinė padėtis yra labai sunki, jie visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi įsidarbinti, tačiau su sunkumais susiduria vos peržengę darbdavių biuro slenkstį.
„Nereikia matyti drabužių ir ant kaktos neturi būti užrašyta, kad žmogus yra kitos tautybės, nes vien tik pasižiūrėjus į odos spalvą, veido bruožus jau galima numatyti, kad jis – romas“, – pastebėjo Tyrimų vadovė.
Žiūri kaip į potencialius nusikaltėlius
Tyrimą dėl romų diskriminacijos atlikęs Žmogaus teisių stebėjimo institutas nustatė, kad romams sunku konkuruoti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis dėl itin neigiamo visuomenės požiūrio į juos. Pastebima, kad visuomenė dažnai į romus žiūri kaip į potencialius nusikaltėlius.
Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro duomenimis, kiekvienais metais neigiamas požiūris į romus didėja.
„Romai dažnai susiduria su rasiniais prietarais iš darbdavio pusės. Ieškantis darbuotojo darbdavys ar vykdantis atranką tarpininkas, nematydamas asmens, atrenka besikreipiantį romą ir pasikviečia pokalbiui, tačiau pamatęs, kad jis romas – atsisako priimti jį į darbą“, – tyrime pabrėžiama, kad dėl skurdo ir nepakankamų žinių romams sudėtinga patiems pasipriešinti diskriminacijai.